Klausos praradimas ir senėjimas

Klausos praradimas gali kilti dėl daugelio priežasčių, tačiau viena dažniausių – senėjimas. Mediciniškai tai vadinama presbiakuze – su amžiumi susijusiu klausos praradimu. Tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis 65 – 70 metų amžiaus suaugusiųjų turi tam tikrą klausos sutrikimo laipsnį. Maždaug pusė visų 75 metų ir vyresnių asmenų taip pat turi klausos sutrikimų.

Pažvelkime atidžiau, kodėl klausos praradimas dažnėja su amžiumi, kokie požymiai įspėja apie tai ir kada jau reikėtų kreiptis į klausos specialistą.

Kas sukelia su amžiumi susijusį klausos praradimą?

Senstant vidinės ausies ląstelės ir klausos nervai gali pradėti irti. Tai neurosensorinio tipo klausos sutrikimas, kuris dažniausiai kyla dėl amžiaus ar triukšmo poveikio.

Dažniausiai pažeidžiamos mažytės plaukuotosios ląstelės vidinėje ausyje, vadinamos blakstienėlėmis (cilia). Jos paverčia garso bangas į elektrinius signalus, kuriuos smegenys interpretuoja kaip atpažįstamus garsus.

Šios ląstelės neatsinaujina ir neatauga. Bet koks dėl šių ląstelių praradimo kilęs klausos sutrikimas yra nuolatinis. Dažnai jis progresuoja – tai reiškia, kad laikui bėgant klausa tik prastėja.

Kokie simptomai rodo su amžiumi susijusį klausos praradimą?

Dažniausiai pokyčiai vyksta lėtai per daugelį metų, todėl juos sunku pastebėti.

Ankstyvieji simptomai gali būti:

• Jums atrodo, kad žmonės murma ar švepluoja.
• Jūs girdite, bet nesuprantate kalbos.
• Sunku bendrauti, ypač esant foniniam triukšmui.
• Tam tikri garsai atrodo per garsūs ar erzinantys.
• Sunku girdėti aukšto dažnio garsus, pvz., vaikų balsus ar paukščių čiulbėjimą.
• Jaučiate ūžimą, spengimą ar šnypštimą vienoje ar abiejose ausyse (tinnitus).

Kaip tai veikia garsų suvokimą?

Vienas iš svarbiausių požymių – sunkumai girdint aukšto dažnio garsus. Tai vadinama aukšto dažnio klausos praradimu, kuris paprastai pasireiškia abiejose ausyse vienu metu.

Daug kalbos garsų, ypač priebalsių, yra aukšto dažnio, todėl šis klausos sutrikimas apsunkina kasdienį pokalbį. Pavyzdžiui, žodžiai „tas“ ir „vas“ gali skambėti vienodai, net jei kalbėtojas kalba aiškiai. Kalba ima skambėti lyg neryški ar miglota, ypač triukšmingoje aplinkoje.

Nors amžius yra svarbus veiksnys, yra ir kitų rizikų, didinančių klausos praradimo tikimybę:

• Triukšmo poveikis: ilgalaikis garsaus triukšmo poveikis (namuose ar laisvalaikio veiklose) gali sukelti triukšmo sukeltą klausos praradimą. Ypač pavojingi sprogimo garsai, pvz., šūviai.
• Paveldimumas: jei jūsų tėvai turėjo klausos sutrikimų, jūs taip pat galite būti linkęs juos paveldėti.
• Sveikatos būklės: ligos, veikiančios kraujotaką vidurinėje ausyje, pvz., širdies ligos, aukštas kraujospūdis, taip pat kai kurie autoimuniniai sutrikimai. Rūkymas taip pat padidina riziką.
• Vaistai: vyresnio amžiaus žmonės dažnai vartoja ototoksiškus vaistus – pvz., kai kuriuos antibiotikus ar dideles aspirino dozes – kurie gali daryti įtaką klausos silpnėjimui.

Kada pasitikrinti klausą?

Jei pastebite aukščiau minėtus simptomus arba jei esate vyresnis nei 60 metų ir jums dar niekada nebuvo patikrinta klausa – verta apsilankyti pas klausos specialistą. Specialistas atliks išsamų vertinimą ir nustatys, ar turite klausos sutrikimų, kokio jie sunkumo ir kokios gydymo galimybės geriausiai jums tinka.

Taip. Klausos praradimas gali tapti įtemptų santykių priežastimi ir sukelti socialinę izoliaciją. Yra tam tikrų įrodymų, kad tai susiję su kognityviniu nuosmukiu. Negydomas klausos sutrikimas dažnai lemia ir mažesnį fizinį aktyvumą. Net ir lengvas klausos sutrikimas gali paveikti jūsų asmeninį saugumą – pavyzdžiui, jei neišgirstate orkaitės signalo ar tekančio vandens. Tai taip pat mažina malonumą būti socialiniuose renginiuose, gamtoje, klausytis muzikos ir kitų garsų.

Kaip ir dauguma neurosensorinės kilmės klausos sutrikimų, šis klausos sutrikimas neišgydomas. Tačiau dauguma atvejų gali būti suteikiama pilnavertė pagalba, pritaikius konkrečiai jūsų situacijai tinkamą klausą gerinančią sistemą.

Klausos aparatai: žmonėms su lengvu ar vidutiniu klausos sutrikimu jie labai padeda. Po įvertinimo specialistas parinks jums tinkamą aparatų tipą, atsižvelgiant į klausos sutrikimo lygį, gyvenimo būdą ir biudžetą.

Kochleariniai implantai: jei nustatytas sunkus ar gilus klausos praradimas, gali būti tinkami kochleariniai implantai – medicinos prietaisai, chirurgiškai įvedami į ausies sraigę, padedantys aptikti garsą ir suprasti kalbą.

Pagalbinės klausos priemonės (ALD): technologijos, kurios sustiprina garsą iš televizoriaus, telefono ar kitų įrenginių. Naudojamos su klausos aparatais arba be jų, priklausomai nuo klausos sutrikimo.

Kaip apsaugoti klausą senėjant?

Kai kurių rizikos veiksnių negalite kontroliuoti, tačiau galite imtis žingsnių, kad išvengtumėte klausos praradimo ar išsaugotumėte likusią klausą:

• Venkite garsaus triukšmo poveikio: garsai virš 85 dB – pvz., motociklai, sirenos, koncertai ar per garsiai klausoma muzika – gali visam laikui pažeisti klausą.
• Naudokite klausos apsaugą: jei neišvengiama triukšmo, naudokite ausų kištukus ar triukšmą slopinančias ausines.
• Valdykite lėtines sveikatos būkles: laikykitės gydytojo nurodymų dėl diabeto, širdies ligų ir kitų – tai gali padėti išsaugoti klausą.
• Peržiūrėkite vaistus: pasitarkite su gydytoju dėl ototoksiškų vaistų – jei įmanoma, ieškokite alternatyvų. Jei pastebite klausos pablogėjimą ar spengimą pradėjus vartoti naują vaistą – kreipkitės.
  

Su amžiumi susijęs klausos praradimas yra dažnas reiškinys, bet jis neturi riboti jūsų gyvenimo būdo ir prastinti jo kokybės. Tinkamai parinktos klausą gerinančios sistemos, jų priežiūra, esant poreikiui – gydymas ir kitos papildomos priemonės gali padėti vėl džiaugtis garsais, kurių ilgai negirdėjote.